Izhtreyding pilka sn


Agnė Čivilytė Agnė Čivilytė Technologijos, kaip socialinio vyksmo dalies, tyrinėjimai nūdienos archeologi­ joje yra naujas reiškinys. Su viltimi keliamas klausimas, ar techninės naujovės lėmė socialinius pokyčius, ar socialinis visuomenės stabilumas skatino inovatyvumą?

Rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus tyrinėjimas, o juo labiau — metalo dirbinių technologijos ir jos poveikio socialiniams to meto procesams pažinimas vis dar tebėra iššūkis archeologijos moksle.

Šioje knygoje daug kalbama apie tai, kad Baltijos jūra ne skyrė, o jungė izhtreyding pilka sn pusėse gyvenančius žmones, nes per visą bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpius egzistavo tamprūs kultūriniai ryšiai. Būtent jų dėka — o tai yra viena pagrindinių šios knygos minčių — rytiniame Baltijos jūros regione atsekame tam tikrus kultūrinius poslinkius, leidžiančius išryškinti šio krašto savitumą bronzos amžiuje.

Knygoje bandoma parodyti, jog žmogaus požiūris į metalą buvo labai skirtingas: ten, kur jis buvo lengviau prieinamas, aptinkami turtingi dirbinių lobiai ar kapai su metalinėmis įkapėmis. Kita vertus, šio regiono šiaurėje gyvavo didžiuliai metalurgijos cen­ trai, nors metalo dirbinių izhtreyding pilka sn kraštuose aptikta visai nedaug.

Schmitz SCS 24/L, curtain / tarpaulin

Šie ir daugelis kitų kultūrinių kontrastų tarsi rodo, kad nėra vieno ar kelių kriterijų, leidžiančių įvertinti metalo svarbą to meto žmogui. Todėl knygoje apjungiami įvairių apta­ riamojo regiono kultūrinių sričių bruožai, keliamas klausimas, kaip technologinės naujovės veikė visuomenės raidą įvairiuose laikotarpiuose ir žmonių gyvenimo sferose.

Svarbią vietą užima metalurgijos, kaip amato, aspektas. Juk kiekvienas daiktas — tai tarsi atskiro žmogaus istorija, savita, įdomi, intriguojanti ir originali.

SC-S80600 Series/SC-S60600 Series/SC-S40600 Series

Galbūt todėl archeologai vis dažniau kalba apie ano meto žmonių sukurtas ir atei­ ties kartoms paliktas daiktų biografijas. Agnė čivilytė žmogus ir metalas priešistorėje: žvilgančios bronzos trauka lietuvos istorijos institutas žmogus ir metalas priešistorėje: žvilgančios bronzos trauka UDK Recenzentai: Prof.

Aleksiejus Luchtanas Vilniaus universitetas isbn © Lietuvos istorijos institutas, © Agnė Čivilytė, t u r i n ys Pratarmė Kas yra metalurgija: sąvoka ir reikšmės Ankstyvasis metalų laikotarpis: terminija ir chronologija Metalo liejybos techninė terminija ir gamybos technologijos Bronzos amžiaus metalo dirbinių technologijų tyrinėjimų metodai Bronzos amžiaus metalo dirbinių technologijų tyrinėjimų istorija Rytų Baltijos jūros regione Rytų Baltijos regiono metalo dirbinių cheminė sudėtis Rytų Baltijos regiono švino izotopų analizė ir vario rūdos kilmės klausimas Ankstyvojo metalurgijos etapo liejimo technologijos: Atkraštinių ir Nortikėnų kovos kirvių kompiuterinė simuliacija Vėlyvojo metalurgijos etapo liejimo technologijos: ietigalių ir įmovinių kirvių kompiuterinė simuliacija Izhtreyding pilka sn kaip naujovė: Ankstyvasis metalurgijos etapas Rytų Baltijos jūros regione Bronzinė liejimo forma iš Dovilų ir vietinės metalurgijos klausimas Įvaldytas metalas: Vėlyvasis metalurgijos etapas Rytų Baltijos jūros regione Vietinės metalurgijos suklestėjimas piliakalniuose Narkūnų piliakalnis Utenos r.

Rytų Baltijos regiono piliakalnių kontekste Narkūnų piliakalnio techninė keramika Narkūnų piliakalnio chronologija Narkūnų piliakalnio metalo liejikų dirbtuvė Amatininkai metalurgai Vidurio irPietryčių Europos tyrinėjimuose Bronzos amžiaus metalurgų instrumentai Rytų Baltijos jūros regione Metalurgijos intensyvumas ir reikšmė vėlyvajame metalurgijos etape Metalo dirbinių paskirtis ir kokybė Metalo dirbinių deponavimas Sulaužyti metalo dirbiniai ir jų interpretacija Šernų statulėlės istorija Meliaro tipo kirvių fenomenas Gintaras — pagrindinis mainų ekvivalentas?

Bronzos amžiaus visuomenės tyrinėjimai Rytų Baltijos geriausios dvejetainių variantų žaidimo strategijos Metalo reikšmė bronzos amžiaus visuomenėje Sumanymas išsamiau patyrinėti rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus metalurgijos savitumus gimė daktaro studijų Heidelbergo universitete metu, kai, nagrinėdama bronzos amžiaus ginkluotę, pradėjau galvoti apie gamtamokslinius metodus, padedančius išspręsti įvairius archeologijos galvosūkius.

Tuomet buvau pasinėrusi į klausimą, ar tik­ rai bronziniai ginklai buvo naudojami kovoje ir kuo galima paaiškinti jų lūžių bei dėjimo į lobius priežastis. Atsakyti į šiuos klausimus tradicinių archeologijos metodų nepakako. Pirmieji darbai buvo pradėti Baltijos šalių muziejuose, tiriant ne tik ginklus, bet ir kirvius bei kitus bronzinius daiktus. Klausimų ratas plėtėsi ir tapo aišku, kad kada nors savo tyrimus tęsiu, pritaikydama ir įvairius archeometalurgijos metodus.

Ši knyga skirta bronzos amžiaus metalo dirbinių technologiniams tyrimams rytiniame Baltijos jūros regione. Kiekviena bendruomenė galėjo turėti skirtingas asociacijas, susijusias su metalo dirbiniais. Kad ir kokia sudėtinga, paini ir vis daugiau naujų klausimų kelianti būtų bronzos amžiaus metalurgija, reikėtų nepamiršti, kad visa tai yra žmogaus palikimas, jo kūrinys, atsiradęs kilus idėjai, gaminamas, dailinamas, naudojamas, laužomas, deginamas ar aukojamas, todėl kiekvienas jų — tarsi atskiro žmogaus istorija, savita, įdomi, intriguojanti ir originali.

Galbūt todėl, kad metalo žaliavos būdavo sunku gauti, iš jos pagaminti žvilgantys daiktai ritualų metu buvo aukojami dievams ir taip suteikdavo galimybę jų savininkams pasijusti ypatingiems bei įkūnyti jų ambicijas. Tikriausiai čia ir slypi metalo įtakos žmogaus gyvenimui esmė — žvilgančios bronzos trauka. Paramos mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai visuotinės dotacijos dėka mano idėja įgavo konkretų pavidalą. Nuoširdžiai dėkoju recenzentams profesoriui Januszui Czbereszukui Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas ir docentui Aleksiejui Luchtanui Vilniaus universitetas už įdėmų ir kritišką žvilgsnį į knygą bei naudingas izhtreyding pilka sn.

Taip pat dėkoju visiems savo kolegoms, palaikiusiems mane rašant izhtreyding pilka sn. Ypač esu dėkinga Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vedėjai Eglei Gri­ ciuvienei ir visai kaip uždirbti kriptovaliutą be investicijų jų komandai: Gyčiui Grižui, Kaip užsidirbti pinigų turint 1000 eurų Dubinskaitei, Daliai Ostrauskienei, Gediminui Petrauskui, Sauliui Žeguniui bei Audronei Ruzienei už galimybę izhtreyding pilka sn archeologine medžiaga, už pagalbą dirbant, taip pat už izhtreyding pilka sn pašnekesius poilsio akimirkomis.

Džiugu, kad šis bendravimas kiekvienąsyk įkvepia pasitikėjimo ir noro tirti bei kurti. Taip pat dėkoju Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologijos skyriaus vedėjai Kristinai Rickevičiūtei už archeologinių radinių nuotraukas.

Dėkoju visų tyrinėjimų metu aplankytų Balta­ rusijos muziejų personalui: Senovės baltarusių kultūros muziejui, Baltarusijos nacionalinės mokslo akademijos Istorijos institutui, Baltarusijos valstybinio universiteto Istorijos fakulteto muziejaus laboratorijai, Mogiliavo apskrities kraštotyros muziejui, Mogiliavo valstybinio universiteto archeo­ logijos kabinetui-muziejui ir Gomelio rūmų bei parko ansambliui, Kaliningrado apskrities istorijos ir meno muziejui už suteiktą galimybę naudotis archeologine įkrauti bitcoin iš kortelės bei svetingumą.

Uploaded by

Ačiū kolegai dr. Mikolai Kryvaltcevičiui Balta­ rusijos nacionalinės mokslo akademijos Istorijos institutasorganizavusiam keliones po Baltarusijos muziejus, taip pat už konsultacijas izhtreyding pilka sn šios šalies archeologinę medžiagą.

Iš širdies dėkoju Curto Engelhorno archeo- 8 metrijos centro direktoriui profesoriui Ernstui Pernickai už atliktus tyrimus, šio centro darbuotojai kolegei ir draugei Elkai Duberow — už ypatingą susidomėjimą rytinio Baltijos jūros regiono archeologija bei nuoseklų gautų rezultatų įvertinimą.

Įdomūs ir reikšmingi buvo Acheno technikos universiteto Liejybos instituto tyrimai. Dėkoju daktarei chemikei Izhtreyding pilka sn už indėlį, tiriant bronzos dirbinių liejybos technologiją. Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos mokslo tarybos paramos mokslininkams, skyriaus darbuotojams už pagalbą perprantant projekto vykdymo reikalavimus ir kantrybę atsakant į telefono skambučius.

Leave a reply

Dėkoju Lietuvos istorijos institutui ir visiems, prisidėjusiems prie šio projekto. Šioje knygoje ne tik mokslas — joje slypi mano beribis dėkingumas visiems, palaikiusiems mane šiame kelyje. Ačiū mano šeimai už tai, kad galiu atversti pirmąjį šios knygos puslapį. Atrodytų, padėjus tašką darbas turėtų būti baigtas, bet manęs neapleidžia mintis, kad jis tik prasideda.

Visiems, mane suprantantiems, to jausmo linkiu. Viltingai keliamas klausimas, ar technikos naujovės lėmė socialinius pokyčius, ar vis dėlto socialinis visuomenės stabilumas skatino inovatyvumą?

Priešistorinių procesų tėkmėje technikos naujovių suklestėjimo laikotarpiu galima laikyti IV  tūkst. Rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus tyrinėjimas, juo labiau — metalo dirbinių technologijų ir jų poveikio socialiniams to meto procesams nustatymas tebėra iššūkis archeologijos mokslui.

Tai pirmiausia susiję su bronzos amžiaus chronologijos neapibrėžtumu, archeologinių kompleksų, ypač gyvenviečių, retumu, ritmiškos kultūrinių procesų kaitos laike ir erdvėje trūkumu bei išsamesnių tarpregioninių tyrinėjimų stoka. Šioje knygoje nagrinėjama rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus archeologinė medžiaga. Šio regiono, archeologinėje izhtreyding pilka sn dažnai dar vadinamo Rytų Pabaltiju, geografinės ribos įvairiuose darbuose varijuoja. Vieni mokslininkai jį traktuoja kaip Šiaurės Rytų Lenkijos, Kaliningrado srities ir visų trijų Baltijos valstybių kultūrinį be pasirinkimo sandorių premijų Čivilytėkiti, be minėtų kraštų, įtraukia ir Baltarusiją Luchtanas, Sidrys, ; Sidrys, Luchtanastreti savo darbuose kalba tik apie Kaliningrado sritį, Lietuvą, Latviją ir Estiją Pydyn Kai kuriuose straipsniuose rytinis Baltijos jūros regionas suvokiamas gana siaurai.

  • Annales historiae vilnensis - PDF Darmowe pobieranie
  • Papildomų pajamų namuose be interneto
  • Pradėkite nuo dvejetainių variantų
  • IKEA Elektroninė Parduotuvė | Prisijunkite Ir Pirkite Dabar

Tai trys dabartinės Baltijos valstybės Merkevičius Naujausiuose darbuose rytiniu Baltijos regionu vadinamos dabartinės Demonstracinės sąskaitos galimybė ir Latvijos valstybės, o arealas nuo Nemuno iki Vyslos — pietine rytinio Baltijos jūros regiono dalimi Sperling Savaime suprantama, regiono geografinis apibūdinimas  — sąlyginis dalykas, kurį kiekvienas tyrinėtojas pasirenka pagal tam tikrus kriterijus.

Šiuo atveju, atsižvelgus į jau susiformavusią mokslinę tradiciją, tiriamas regionas aprėpia penkias valstybes: Kaliningrado sritį, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Baltarusiją.

Tokį teritorinį pasirinkimą pirmiausia lėmė minėtų šalių geografinė padėtis2 ir bronzos amžiaus tyrinėjimų situacija3. Rytinis Baltijos jūros regionas dažnai lyginamas su Šiaurės kraštais, ypač Skandinavija, bet akivaizdu, kad įvairūs kultūriniai procesai rytinėje ir vakarinėje Baltijos jūros pakrantėse vystėsi skirtingu ritmu, todėl gretinant šių regionų archeologinę medžiagą būtina atsižvelgti į kiekvieno jų kultūrinę specifiką.

Į tai jau  m. Šioje knygoje ne kartą bus kalbama apie tai, kad Baltijos jūra ne skyrė, bet jungė skirtingose jos pusėse gyvenančius žmones, nes per visą bronzos ir ankstyvąjį geležies amžius egzistavo glaudūs kultūriniai ryšiai. Jo darbuose daug dėmesio skiriama archeometalurginiams ir technologiniams izhtreyding pilka sn Dąbrowski ; Dąbrowski, Henselo Kaliningrado srityje, Baltijos valstybėse ir Baltarusijoje bronzos amžiams metalo technologijų tyrinėjimai tik prasideda.

Kultūriniu požiūriu jis nebuvo vienalytis: į pietus nuo Dauguvos iki Vyslos vakaruose galima kalbėti apie svarbiausius bronzos amžiaus požymius, tokius kaip gana intensyvi metalo dirbinių apyvarta bei vietinė jų gamyba, savito metalo dirbinių stiliaus atsiradimas, ritualinių papročių paplitimas ir kt. Bet šiaurės rytinėje regiono dalyje bronzos dirbinių ypač reta, be to, čia ryškiai matoma skandinaviška ir iš dalies Rytų įtaka kultūriniams procesams4.

Ištirti metalo kaip technologinės naujovės poveikį būtent tokio kultūriškai įvairialypio regiono bendruomenėms, lyginant tam tikrus metalo žaliavos ir dirbinių naudojimo bei jų reikšmės žmogaus gyvensenai izhtreyding pilka sn, ir yra šios knygos siekinys.

Rgtiniai oksidai Metalai Visi metalai turi metalin kristalin gardel, kuri ir nulemia panaias metal fizikines ir chemines savybes. Metalins kristalins gardels mazguose yra metal jonai, kuriuos jungia laisvai klaidiojantys valentiniai iorinio lygmens elektronai. Fizikins savybs1. Metalinis blizgesys 2.

Knygoje bandoma parodyti, kad žmonių požiūris į metalą labai skyrėsi. Ten, kur jis buvo lengviau prieinamas, aptinkami turtingi lobiai ar kapai su metalo įkapėmis, bet regiono šiaurėje gyvavo izhtreyding pilka sn metalurgijos centrai, nors metalo dirbinių tuose kraštuose aptikta visai nedaug.

Šie ir daugelis kitų kultūrinių kontrastų tarsi rodo, kad nėra vieno ar kelių kriterijų, leidžiančių įvertinti metalo svarbą to meto žmogui, todėl knygoje sujungiami įvairių kultūrinių aptariamo regiono sričių bruožai.

Beje, knygoje kultūrų pavadinimų5 bus mažai ir pavartotų tik kaip orientacinis instrumentas. Rytinio Baltijos jūros regiono specifika atsispindi skirtingame tyrinėtojų požiūryje į bronzos amžių. Vieni jų, akcentuodami bronzos dirbinių trūkumą ir jų formų ribotumą, abejoja bronzos amžiaus kaip atskiro laikotarpio egzistavimu, o kiti šį reiškinį vertina kaip tam tikrą šio regiono kultūros fenomeną.

Impressive Trades By SN WINNER TEAM -- Binary Trading In Nepal -- SN Course -- SN Trading Style --

Estų archeologas Harris Moora viename savo straipsnių apie Estijos archeologinę medžiagą rašė, kad ankstyvojo metalų laikotarpio kultūra anaiptol nepatyrė sąstingio, bet priešingai  izhtreyding pilka sn joje pastebimi gyvi, intensyvūs ryšiai su išoriniu pasauliu. Nors čia nėra kapų su įkapėmis ar lobių, tai veikiau rodo lai- įvadas dojimo ir izhtreyding pilka sn papročių savitumą nei kultūros skurdumą Moora Iki šiol nėra specialių studijų, skirtų aptariamo regiono bronzos amžiaus metalo technologijoms.

Šiuo tikslu buvo atlikti įvairūs tarpdisciplininiai tyrimai, suteikiantys naujų žinių apie bronzos dirbinių gamybos procesą, kokybę, funkcionalumą ir kilmę. Knygoje taip pat nagrinėjami metalurgijos intensyvumo, jos svarbos kaitos bronzos amžiuje bei metalo panaudojimo to meto bendruomenėse klausimai.

Keliamas klausimas, kaip technologinės naujovės veikė visuomenės raidą įvairiais laikotarpiais ir gyvenimo sferose. Svarbią vietą knygoje užima metalurgijos kaip amato aspektas. Juk būtent amatininkystės atsiradimas liudija apie metalo technologijų įsisavinimą, todėl bus kalbama apie ankstyvąjį ir vėlyvąjį metalurgijos etapus, siekiama parodyti, kad bronzos amžiaus technologijos — tai socialinis reiškinys, kurio atsiradimas ir plėtra priklausė nuo įvairiuose regionuose egzistavusių skirtingų kultūros tradicijų.

Knyga PDF formatu

Technologija čia suvokiama kaip neatsiejama žmogaus gyvensenos dalis, o daiktai — kaip jo veiklos bei socialinio statuso objektai. Kiekvienas daiktas patiria tam tikras funkcionalumo ir vertės transformacijas nuo jo pagaminimo iki galutinio panaudojimo momento.

Technologija yra svarbiausias faktorius, lemiantis naujo daikto tolesnę paskirtį ir reikšmę. Jo atsiradimas priklauso nuo išankstinės nuostatos, kaip ir iš kokios medžiagos bus gaminamas, kokios formos ir kokio dydžio, svorio bei stiliaus jis turi būti ir kur bus naudojamas.

Viena vertus, technologinę patirtį sąlygoja įvairūs tarpusavyje sąveikaujantys socialiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip komunikacija, visuomenės struktūra, atskirų individų įtaka, visos bendruomenės dalyvavimas gamybos procese ar kultūrinė tradicija.

Mūsų pirkėjai renkasi

Kita vertus, atsirandančios 4 Į rytinio Baltijos jūros regiono kultūrų skirtumus dėmesį atkreipė ne vienas tyrinėtojas. E Šturmsas savo straipsnį pradėjo sakiniais, kad regione galima išskirti du kultūrinius arealus: šiaurės rytinį, esantį skandinaviškos įtakos zonoje, ir vakarinį, kuriame svarbiausias vaidmuo atiteko gintaringajam Sembos pusiasaliui Šturms1.

Luchtanas ir R. Sidrys taip pat kalba apie akivaizdžius skirtumus, bet juos sieja su, jų nuomone, jau tuomet egzistavusiais etniniais regionais. Didžioji nagrinėjamo regiono dalis, ypač centrinė ir pietinė, atitinka ankstyviausią prabaltų teritoriją, o šiaurinė Latvija ir Estija bronzos amžiuje esą buvusios Pabaltijo suomių žemės Izhtreyding pilka sn, Sidrys Svarbu pažymėti, kad šioje knygoje nebus vartojama etninė terminija ir juo labiau teritoriniai atskirų etnosų apibrėžimai.

Luchtanas, Sidryspav. Taip pat apie kai kurių kultūrų be Baltarusijos tarpusavio sąveikas keramikos analizės pavyzdžiu žr.

Ask a Question

Sperling— Knygoje bus keliami šie klausimai: kaip buvo gaminami Rytų Baltijos regione paplitę bronzos dirbiniai, kokia buvo jų kokybė ir paskirtis? Kokį metalą to meto žmonės naudojo bronzos dirbiniams? Ar galima kalbėti apie savarankiškai šiame regione atsiradusią metalurgiją ir jei taip, kada tai įvyksta ir kokio ji buvo intensyvumo.

Kokią reikšmę bronzos dirbiniai turėjo tuometinėms bendruomenėms? Kokį poveikį bronzos amžiaus metalurgijos tech- 11 nologijos turėjo ekonominei, socialinei ir kultūrinei visuomenės raidai? Žvelgiant iš šios perspektyvos rytinis Baltijos jūros regionas kaip bronzos izhtreyding pilka sn kultūrinė periferija tarp Vakarų ir Rytų tampa įdomiu tyrinėjimų lauku atskleidžiant čionykščių bendruomenių požiūrį į naujoves, prisitaikymo prie kintančių vertybių intensyvumą bei gyvensenos ir pasaulėžiūros pokyčius.

952 komentarai

izhtreyding pilka sn Šioje knygoje buvo stengtasi atsižvelgti į naujausias publikacijas, ypač straipsnius. Tačiau monografijos, išleistos iki m. Kas yra metalurgija: sąvoka ir reikšmės Šioje knygoje daug dėmesio bus skiriama įvai­ riems metalurgijos ir technologijų procesams, ban­ doma nustatyti galimą jų poveikį rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus bendruomenėms.

Pirmiausia, beje, knygoje prie to ne kartą bus grįž­ tama — kad aptariamas regionas kultūriniu ir eko­ nominiu požiūriu užėmė periferinę padėtį bronzos amžiaus pasaulyje. Todėl ir metalurgijos reikšmė bei jos vystymosi intensyvumas priklausė nuo gam­ tinės ir kultūrinės situacijos. Aleksiejaus Luchtano nuomone, apie metalurgiją galima kalbėti tik tais atvejais, kai turimas omenyje spalvotųjų metalų žaliavos išgavimas įvairiuose telkiniuose. Kadangi rytiniame Baltijos jūros regione rūdynų nėra, jis kalba tik apie metalų apdirbimą, tikriausiai apie metalo lydymą iš specialiai paruoštų bronzos žalia­ vos gabalų arba antrinių žaliavų Luchtanas5.

Tiesa, A. Luchtanas kalba apie vėlyvojo bronzos amžiaus metalo apdirbimą piliakalniuose: laiko­ tarpį, kuomet Europoje įsivyravo sulaužytų daik­ tų dėjimo izhtreyding pilka sn lobius paprotys, be kultinių ir rituali­ nių motyvų, liudijantis ir apie įsigalėjusią antrinio bronzos perlydymo praktiką.

Tačiau į šiuos kraštus patekdavo ir gryna žaliava  — tai patvirtina varinis žaliavos gabalas, rastas buv. Daugelis požymių rodo, kad varis nebuvo maišo­ mas su alavu, o dirbiniai gaminami tik iš vario ža­ liavos žr. Po šio trumpo ekskurso būtina aptarti, kas ar­ cheologijos moksle vadinama metalurgija, ir glaus­ tai apžvelgti vystymosi fazes.