Pasitikėjimo valdymo galimybės

Objektyviai nustatyti, kaip gerai valdžia tarnauja žmonėms, dažnai gana sunku, todėl labai svarbus yra pasitikėjimo valstybe ir jos pagrindinėmis institucijomis įvertinimas. Toks pasitikėjimas atspindi, kiek šalies gyventojai tiki tuo, ką daro ir kalba politikai ir kiek aktyviai bei noriai visuomenė sutinka prisidėti įgyvendinant valdžios siūlomus planus. Pasitikėjimas vyriausybe bei institucijomis yra vyriausybės efektyvumo ir šalies ekonominio vystymosi variklis, o taip pat ir vyriausybės veiklos įvertinimo rezultatas.

Pasitikėjimas vyriausybe taip pat stimuliuoja ekonomikos augimą skatindamas investicijas ir vartojimą[1].

Norint įvertinti, kodėl svarbi pasitikėjimu pagrįstos valdymo sistemos koncepcija, reikia suprasti, kodėl jau ankstyvieji žmonės suvokė pasitikėjimo vieni kitais svarbą. Tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, nes vienam išgyventi aplinkoje, kur tave gali sudraskyti laukiniai žvėrys, gali numirti nuo atšiaurių oro sąlygų, ligų, traumų, ar paprasčiausiai nuo maisto trūkumo, nebuvo jokių galimybių.

Žmogus, norėdamas išgyventi, turėjo išmokti bendrauti su kitais žmonėmis, kuriais galima pasitikėti[2]. Nors dabartinėje visuomenėje galime gyventi susidurdami su mažesne rizika sveikatai, tačiau pasitikėjimo poreikis ne tik išlieka, bet ir didėja, nes vienas pats negali visko pasiekti, ar žinoti ir reikia kitų pagalbos.

Tačiau visuomenei sudėtingėjant, pasitikėjimas vienas kitu pradėtas keisti pasitikėjimu institucijomis, kaip pasitikėjimo vieni kitais pakaitalu — sveikatos apsauga, policija, bankais ir kt.

L. Gudžinskas: Lietuvos problema – piliečių nepasitikėjimas valdžia - LRT

Tai reiškia, pavyzdžiui, kad jums nebereikia pasitikėti gydytoju kaip asmeniu, nes pakanka to, kad jis baigė pasitikėjimo valdymo galimybės mokslų instituciją. O tai reiškia, kad gali atsirasti pasitikėjimo valdymo galimybės, interneto uždarbio programa institucijos gali pradėti piktnaudžiauti joms suteikiamu pasitikėjimu.

Kas tai yra pasitikėjimas? Jis teigia, kad stipriu vidiniu pasitikėjimu pasižyminčios bendruomenės, visuomenės ir organizacijos turi žymiai didesnes sėkmės galimybes nei tos, kuriose pasitikėjimo nėra.

Pasitikėjimas ypač svarbus sudėtingose sunkiai prognozuojamose situacijose, nes jis gali pakeisti racionaliai kuriamas, dažnai brangiai kainuojančias, o kartais ir nepatikimas prognozes. O nepasitikėjimas, atvirkščiai, - didina žmogiškųjų išteklių kaštus poreikįbrangina visuomeninės sistemos funkcionavimą.

Nepaisant to, išlieka itin žemas piliečių pasitikėjimas šalies valdžios institucijomis. Taip susiklosto ydingas ratas, kai asmenys nepasitiki jų elgesį reguliuojančiomis valdžios institucijomis, tad šių efektyvumas yra ribotas, kas dar labiau įtvirtina nepasitikėjimą jomis. Todėl projekte siekiama apjungiant tris svarbius socialinių mokslų konceptus — institucijas, pasitikėjimą ir gerą valdymą — paaiškinti gerovės visuomenės kūrimo Lietuvoje prielaidas ir pateikti rekomendacijas dėl jos institucinių defektų sprendimo.

Kai trūksta informacijos sprendimui priimti, nepasitikėjimas gali sukelti pasitikėjimo valdymo galimybės visišką asmeninių ar visuomeninių veiksmų paralyžių[4]. Jei visuomenėje sumenksta pasitikėjimas, o tuo pačiu ir saugumo jausmas, daugėja susiskaldymo vyksta dezintegracija - visuomenė tampa nebe sociumu, o izoliuotų ir įsibaiminusių individų visuma.

Be abejo, baimė gali būti ir žmones vienijančiu veiksniu, tačiau atsidurti tokioje bendruomenėje, kur kiekvienas žmogus potencialiai gali kelti grėsmę kitam žmogui, būtų menkas malonumas. O pasitikėjimas atvirkščiai - gerina bendradarbiavimą, mažina kontroliuojančių institucijų poreikį, o tai mažina valstybės valdymo kaštus.

Jei nepasitikėjimas vyriausybe tampa norma, tuomet atkurti pasitikėjimą būna labai sunku.

• Kaip užsidirbti pinigų iš savo bitcoin maišytuvo
• Nojaus monetų perspektyva
• Mindaugas Macijauskas Dominykas Karpovič Spalio 22 d.
• Profesionalių opcionų prekybininkas

Pasitikėjimas gali būti suprantamas kaip teigiamas asmens ar organizacijos veiksmų suvokimas ir įvertinimas. Toks teigiamas suvokimas gali būti grindžiamas realia patirtimi, tačiau dažnai pasitikėjimas gali būti nulemtas subjektyviu asmeniniu vertinimu[6].

Pasitikėjimą valdžia lemia tai, ar piliečiai laiko vyriausybę patikima, reaguojančia ir sąžininga, galinčia apsaugoti piliečius nuo rizikų ir veiksmingai teikti viešąsias paslaugas.

Tačiau, kaip gyventojų suprantama pasitikėjimo ir valdžios bei jos institucijų sąvokos?

Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje

Kuo pasitikima — asmenimis politikais, administratoriais, valstybės tarnautojais ar institucijomis? Ar pasitikima todėl, kad tai susiję su pasitenkinimu teikiamomis paslaugomis rezultatukompetencija, o gal tuo, kaip kokybiškai paslaugos teikiamos?

Ir iš vis, ar valdžioje esantys asmenys ir valdžios institucijos efektyviai įgyvendina būtent tas, kurios svarbios visuomenei, funkcijas? Gyventojai gali nepasitikėti vyriausybe, net ir tuomet, kai ji gerai atlieka savo funkcijas, jei gyventojai mano, kad tai ne tos funkcijos, kurias vyriausybė turi atlikti. Lietuvoje, palyginus su Europos sąjungos ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai EBPO priklausančiomis šalimis pasitikėjimas vyriausybe bei valstybinėmis institucijomis mažesnis[7].

Tačiau kodėl?

Sekite mus

Kuo mes nepatenkinti — valdžioje esančiais asmenimis - politikais, valstybės tarnautojais, o gal institucijomis — institucijų vykdomomis funkcijomis, jų veiklos efektyvumu? Apklausų rezultatų analizė Stebėti ir analizuoti gyventojų požiūrio į įvairias institucijas kitimą galima remiantis Lietuvoje atliekamų reprezentatyvių apklausų duomenimis.

Šioje analizėje naudosimės visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus, atliktų apklausų rezultatais. Apklausose pasitikėjimo požiūriu vertinamas institucijas galima suskirstyti tiek pagal galimo pasitikėjimo aspektus, tiek ir pagal pasitikėjimo lygį į tris sustambintas grupes: a politinės institucijos prezidentas, Seimas, vyriausybė, savivaldybės, politinės partijos ; b valstybės visuomenines funkcijas atliekančios institucijos sveikatos apsauga, Sodra, policija, kariuomenė, teismai, prokuratūra, Valstybės kontrolė, VSAT pasieniečiai ; c kitos institucijos[10] ugniagesiai gelbėtojai, bažnyčia, žiniasklaida, švietimas, bankai.

Remiantis paskutinių apklausų duomenimis balandis Lietuvoje labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjimo valdymo galimybės proc.

• Pasitikėjimas kaip socialinis kapitalas | Sveikatos Ekonomikos Centras
• Slaugytojų komandos pasitikėjimo įtaka veiklos sutelktumui - SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES
• Komentuoti variantą į rk rf
• Gudžinskas: Lietuvos problema — piliečių nepasitikėjimas valdžia Inga Glebova, 15min.
• Dvejetainių opcionų minimalus užstatas
• Slaugytojų komandos pasitikėjimo įtaka veiklos sutelktumui Rasa Zakarienė Santrauka Straipsnis supažindina su slaugytojų komandos sutelktumo ugdymo prielaida ir varomąja jėga, kaip vienos iš esminių veiklos iššūkių, taip užtikrinant sėkmingas valdymo galimybes, konkurencingumą ir nuolatinį tobulėjimą.

Mažiausiai pasitikima pasitiki mažiau nei 20 proc. Toks mažas pasitikėjimas teismais susijęs su neseniai įvykusiais skandalais sietinais su teisėjais ir advokatais.

L. Gudžinskas: Lietuvos problema – piliečių nepasitikėjimas valdžia

Nors vienos apklausos rezultatai suteikia pasitikėjimo valdymo galimybės tikros informacijos apie pasitikėjimą, tačiau gana sudėtinga įvertinti tiek tai ką vertina apklaustieji, o tuo labiau kodėl taip vertina. Jei norime, kad pasitikėjimas institucijomis ir valstybe Lietuvoje didėtų, būtina suprasti tiek tai, apie ką galvoja gyventojai išreikšdami pasitikėjimą, ką reikia padaryti norint užsidirbti pinigų internete ir tai, būtent kodėl jie taip vertina.

Pasitikėjimo institucijomis kitimo tendencijos Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į bendrąsias pasitikėjimo per visą m. Labiausiai m. Pasitikėjimas Sodra. Pasitikėjimas bankais. Šaltinis: Vilmorus apklausos, SEC skaičiavimai Pasitikėjimas kitomis institucijomis šiuo laikotarpiu keitėsi nedaug. Labai tikėtina, kad pasitikėjimo sumažėjimas šiuo laikotarpiu sietinas ne tik, o gal net ne tiek su pasitikėjimu asmenimis politikais, valstybės tarnautojaiskiek su bendru pasitikėjimu valstybės ir kitomis su šalies finansais ir ekonomika sietinomis institucijomis.

Reikia atkreipti dėmesį ir į pasitikėjimo pokyčius pasitikėjimo valdymo galimybės kovo mėn. O pasitikėjimas teismais 15,5 proc. Mažiausias socialinės galimybės - kaip ir dabartiniu laikotarpiu buvo politinėmis partijomis 8,9 proc. Ir tai gana dėsninga.

Vilnius Publikuota: m. Lapkričio mėn.