Kokia yra pasirinkimo esmė. Kas mums trukdo pasirinkti teisingą profesinį kelią?
Jis pabrėžia, kad laisvė neturi bausmių, bet kiekvienas laisvas pasirinkimas atneša pasekmes. Laisvė yra pasirinkimo meniu, kuris turi būti kaip įmanoma platesnis, teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas.
Pasirinkimo laisvė Ar yra šiame pasaulyje didesnė vertybė, kaip laisvė? Jeigu gimiau ir egzistuoju, matau, jaučiu, atveriu sau pasaulį, labai svarbu išmokti būti šiame pasaulyje laisvu, suvokti savo savarankiškumą: aš darau, aš sprendžiu, aš atlieku. Visa tai vyksta su manimi ne todėl, kad kažkas nori, jog aš daryčiau. Sprendžiu aš, o ne kažkas už kulisų.
Kuo didesnis, platesnis, kuo daugiau niuansų yra tuose pasirinkimuose [tuo geriau]. O ką atneša pasirinkimai? Laisvė atneša pasekmes. Tai reikia žinoti. Pavykusių interviu būna mažiau. Kai jų — tūkstančiai, be jokios kokia yra pasirinkimo esmė, didesnė pusė bus laikytina nepavykusiais dėl pačių įvairiausių priežasčių. Paprastai jas analizuoju, perkratau galvoje, bet pasakyti, kad jos mane impregnuoja, apsaugo nuo ateities nesėkmių — negaliu.
Ateityje gali būti kiti fenomenai, kiti dalykai, kitos priežastys. Stengiesi būti objektyvus sau.
Kas mums trukdo pasirinkti teisingą profesinį kelią?
Tik ar tai įmanoma? Tai — kaip ir klausimas — ar esi pajėgus sukurti interviu, kuris būti geresnis už tave patį? Atsakymą su studentais šiemet radome tokį — taip, nes pašnekovas yra geresnis už tave ir jis, švelniai tariant, — svarbus dalyvis.
Viena iš teorijų — interviu yra kontroliuojamas monologas. Jo didžiulis privalumas, kad jis — labai interdiscipliniškas. Ten bendraujama tarp fakultetų, katedrų, žmonių. Gali laisvai plaukioti ir visur rasi, kas padės.
R. Zemkauskas: laisvė yra pasirinkimo meniu
Tai gali būti tik mano įspūdis. Negaliu kalbėti už kitus. Kalbu, ką jaučiu. Ten jaučiu supratimą, pagalbą, didžiulį intelektualinį potencialą ir laisvę. Labai svarbus elementas — laisvas bendravimas. Yra noras, kaip suprantu, ugdyti laisvą žmogų. Esminis dalykas — universitetas skirtas tau, kaip asmenybei, o ne tam, kad susirastum darbą. Tam yra amatų mokykla, jeigu nori darbo. Mėgstu žmonėms sakyti, kad aukštasis išsilavinimas parašytas ant kaktos.
Jis matosi.
Nuoroda nukopijuota aA Kai gyvenimas tampa kažkieno įrankiu, mažai lieka pasirinkimo laisvės nuspręsti, ar esi laimingas. Štai giliai įsišaknijęs medis yra daug stipresnis už tą, kuris styro dykumoje — niekas negali būti stiprus, neleidęs sau augti ir skverbtis į gyvenimo žemę. Akivaizdu, jog tie, kurie neturi šaknų, sunkiai skinasi kelią į dangų: kaip ir mažytis augalėlis stiebiasi vis aukštyn, taip ir mes pamažu atsiveriame erdvei.
Atsiprašau, kad kalbu kaip elitas ir tokiu būdu supykdžiau tuos, kurie nesiekia išsilavinimo. Tai nereiškia, kad manau, jog kiti blogesni. Tiesiog aš atpažįstu panašius į save. Kuo platesnis pasirinkimų spektras — nuo blogiausių iki geriausių —ir kuo daugiau jame niuansų, tuo kokia yra pasirinkimo esmė laisvesnis. Jeigu tėra pasirinkimas tarp blogo ir blogiausio, žinoma, kad laisvės turi nedaug. Nors Viktoras Franklis kalba apie laisvę ir pačiomis žiauriausiomis sąlygomis, deja, negaliu apie tai pasakyti nė žodžio, nes apie tai neturiu nė menkiausio supratimo.

Kol kas manęs neapribojo nepagydoma liga, baisi nelaimė, apie laisvę galiu kalbėti šiek tiek laisviau kad ir kaip paradoksaliai skambėtų šis mano sakinys. Manau, kad laisvė yra pasirinkimo meniu. Nėra bausmės, yra pasekmės. Darbas su dvejetainių variantų mokymu, kad Europos etika tuo ir remiasi — pasirinkimų meniu ir atsakomybe už savo pasirinkimo atneštas pasekmes. Tai yra europietiškas mąstymas. Priešprieša iracionaliam mąstymui, kuriame teko nelaimė pagyventi jaunystėje, kur niekas už studentas uždirba iš dvejetainių opcionų neatsako ir visi pageidauja, kad jiems būtų kažkas duota už dyką.
Mes net neįsivaizduojame, kokia tai laimė. Todėl turiu pasakyti, kad teisingai elgiasi tie, kurie sako — mes privalome pasirūpinti kitais.

Kaupiasi nesąmoninga patirtis. Jos nejauti. Staiga vieną gražią dieną šast kokia yra pasirinkimo esmė atsiduri ant kito laiptelio. Tai — mažas gimimas. Jis gali būti ir į vieną, ir į kitą pusę. Pavyzdžiui, po truputėlį silpsta akys. Atsibundi vieną rytą ir paaiškėja, kad negali skaityti be padidinamojo stiklo.
Tai — tam tikras gimimas. Kitoks gimimas įvyksta, kai stengeisi, kaip aš sakau, graužei akmenį, bandei kažką padaryti ir vieną dieną viskas pasisuko tavaip, į tavo pusę, atėjo ta laimė. Tai — kitas, kitokios rūšies gimimas.
Tokių gimimų būna daug. Atsiradimas pasaulyje — daug sudėtingiau, ir apie tai aš nieko nežinau. Žinau tik tiek, kad gimiau, ir žinau, kuo tai neišvengiamai gresia. Patikslinkite mane, jeigu galite, bet jis sakė — jūs neprisimenate, kaip gimėte, tai panašu, kad neprisiminsite, kaip mirsite. Profesorius A.
Mūsų draugai
Mickūnas yra Rytų filosofijų adeptas, o rytuose mokoma gražiai apauginti lūžusią vietą raumenimis. Nepaisant to, esmė niekur nedingsta. Iš kur atsirado ši savybė? Tai — fantazija. Esu fantazuotojas. Aš ką nors įsivaizduoju. Žinojau, kad tai turės veikti ir veikia, ir veiks.
Pirmiausia ką nors įsivaizduoju.
- Sveikata Savo gyvenimo kelią renkamės patys Kodėl vieni žmonės gyvena varguose, praradimuose ir kančiose, o kitiems viskas byra kaip iš gausybės rago?
- Savo gyvenimo kelią renkamės patys
- Kuriu pats save.
- Kelias į laisvę Kiekvienas mūsų save suvokia kaip individą, ypatingą, savarankiškai veikiančią asmenybę.
- GYVENIMO BŪDAS - Sveikas Žmogus
- R. Zemkauskas: laisvė yra pasirinkimo meniu - LRT
- Dvejetainiai parinktys apk
Vaizduotė yra mano darbo įrankis. Taip, man kartais užtenka pusės puslapio ir aš išskrendu. Atsiverčiu kokį nors Matsuo Basho ir išvažiuoju. Ką jis toliau rašo, aš nežinau, taigi negalėčiau jums atsiskaityti.

Aš taip skaitau. Lygiai taip pat — pradedi skaityti ir išvažiuoji. Nesvarbu, ką ten toliau Z. Baumanas rašo. Jam sakau — gal pailsėkite, ką tik turėjote paskaitą, pavargote, tai gal pailsėkite, o tada padarysime interviu.
Sako — tu ką, išprotėjai, man 90 metų, aš nuolat pavargęs.
Kokią APRANGĄ pasirinkti žvejojant ŽIEMĄ?
Žiūrint į jį, matosi — jis toks piktas ir įsižeidęs, kad reikės mirti. Kokia yra pasirinkimo esmė puikiai veikia, bet kūnas nebe tas, nebeleidžia.
Kuriu pats save. Psichologinis konsultavimas pasirinkimo klausimu
Pirmą kartą mačiau tą trumpo, žmogiško gyvenimo apmaudą, žmogiškosios dramos apmaudą. Žmogus dar gali, yra visiems reikalingas, generuoja idėjas, jo galva puikiausiai veikia ir jis jaučia, kad kūnas jau nebe tas.

Galas artėja. Jis tai deklaruoja tiesiai. Jis su apmaudu sako — tai tokios idėjos, bet aš jau jų įgyvendinimo nematysiu, tik jūs matysite. Man buvo toks stiprus šis šio žmogaus aspektas. Iš kiekvieno žmogaus pasiimi vis ką nors kitą. Nebūtinai visą pokalbį. Iš Česlovo Milošo pasiėmiau vieną frazę. Tai jau vyko privačiame pokalbyje. Pradėjau jam skųstis — viskas blogai pas mus. Kadangi buvau jaunas, tuo metu į viską žiūrėjau negatyviai — viskas buvo blogai. Kuo darausi senesnis, tuo man viskas geriau.
Sakau — žinokit, blogai pas mus ir tas, ir anas.
Pasirinkimo laisvė
Jis numojo ranka ir sako — čia tik akimirkos baimės. Prieš mane sėdi vyras, kuris matė metų pasaulio istorijos ir nemažą dalį tų įvykių išgyveno pats, ir sako — čia tik akimirkos baimės. Tai buvo pamoka man.

Nereikia jų smarkiai sureikšminti, bet vis tiek sureikšmini. Taigi kiekvieną rytą atsikeli ir vėl viskas iš naujo. Negali sakyti, kad atsikeli daug geresnis žmogus negu buvai vakar. Nieko panašaus. Aš atsikeliu toks pat, koks buvau penkerių metų: noriu mamos, noriu, kad būtų šilta, nereikėtų daug vargti, visi viską duotų, mane mylėtų, kad būtų viskas skanu, šviestų saulė ir galėčiau daug žaisti.
Ar kas nors pasikeitė dabar? Dažniausiai tai — mintis.
Nuorodos kopijavimas
Džiaugiesi kaip vaikas, kad staiga į galvą šovė, įsirašai į savo mobilųjį telefoną nes šiais laikais viskas į mobilų rašoma. Todėl, kad niekada negana.
Tai, be abejo, — žaidimas. Viskas gerai. Ten vyksta dialogai, bet jie yra visiškai normalūs. Manau, kad vidinis dialogas — normalus dalykas. Daug kartų. Neatsimenu kas pasakė, kad kiekvienas save gerbiantis inteligentas turi tai patirti. Matyt, tai buvo atsidūsėjimas.
Nežinai, kas yra ta riba. Tik atrodo, kad žinai. Bet taip, yra buvę, kad taip atrodė.